keberuoti

kèberuoti, -uoja, -avo, keberúoti, -úoja, -ãvo 1. žr. kebaruoti: Papjauta žąsis aukštielnioka keberúoja kojomis, kol nusibaigia Sb, Vb. Keberúoja vaikas, kojas atstatęs JII62. Ne kokia girtų muštynė – keberuoja Kp. | refl.: Ko čia plikais rietais kèberuojies? Škn. Daboju – kas čia keberúojas Trgn. Skambalėlis dzinguliuoj – dzing, dzing, dzing, kai vaikas kèberuojas su rankytėms ir užgauna Škn. 2. intr. Skr lipti, kopti. \ keberuoti; užsikeberuoti